Pueras pagal kinų klasifikaciją – tai juodoji arbata. Čia ir kyla painiava, nes Vakaruose juodąja arbata vadiname visai kitą arbatos rūšį. Iš tikrųjų Kinijoje gaminami du puero arbatos tipai (porūšiai):
ŽALIASIS (Raw) – tai puero medžių lapelių arbata, dažniausiai presuota, kurios gamybos metu atliekama minimali lapelių oksidacija ir paliekami gyvi kai kurie enzimai, kas leidžia arbatai lėtai bręsti per ilgą laiko tarpą, jei jos savininkas norės ją brandinti. Jaunas žalias pueras – tai žalsvai gelsvo atspalvio lapeliai (kuo geresnis, tuo daugiau šviesiai auksaspalvių pumpurėlių), stipriai tonizuojanti ir gan stipraus skonio arbata. Brandinant ją keletą metų, jos skonis švelnėja, saldėja ir gilėja, o palaikius ilgiau nei 15 metų galite turėti „lao šen puerą“ – seną žalią puerą, kurio spalva bus kaip juodojo puero, o skonis – panašus į juodąjį, tačiau gilesnis ir kompleksiškesnis. Žaliasis pueras gali būti ir birus, ir presuotas įvairiomis formomis, tačiau presuotas labiau tinka ilgalaikiam brandinimui.
JUODASIS (Ripe) – dažniausiai būtent jį dauguma vadina tiesiog pueru. Tai maksimaliai (iki 6 savaičių) fermentuota arbata, kuri gali būti biri arba presuota, tačiau dauguma Kinijos gamyklų ir pirkėjų pirmenybę atiduoda būtent presuotai arbatai, ypač tie, kurie ketina savo pirkinį brandinti. Šu pueras gaminamas tik nuo 1962 metų. Jo gamybos technologija buvo atrasta bandant pagaminti „seną“ arbatą pagreitintu būdu. Pueras greitai išpopuliarėjo ir populiarėja dar labiau. Tai arbata, turinti daug sveikatinančių savybių bei suteikianti gerą savijautą, padedanti atsipalaiduoti nuo nuovargio, gerinanti virškinimą bei valanti nuo toksinų. Tačiau tai, dėl ko puerą geria žinovai ir kolekcionieriai, pirmiausia yra jo skonis, kuris, jeigu geriate geros kokybės puerą, tikrai neturi jūsų gąsdinti.
Pu Erh - tai ne tik atgaivos šaltinis, bet ir gyvybės energiją palaikantis vaistas nuo įvairių ligų:
Pagal tradicinę kiniečių mediciną Pu-erh arbata gerina žmogaus sveikatą, natūraliai valo organizmą, šalina riebalų perteklių, tuo pačiu metu aprūpindama organizmą reikalingais mineralais, skatina lieknėjimą. Taip pat ji padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Dėka šių jos savybių, mes jaučiamės gerai ir esame energingi. Jei daugumą arbatų rekomenduojama suvartoti per pirmus metus po pagaminimo, „Pu-erh“, dėl skonio ir kvapo pagerinimo, gali būti laikoma kelis metus. Kinijoje, Junanio provincijoje, terminu „Pu-erh“ vadinama subrendusi arbatos forma. Dažnai arbata yra ilgą laiką mirkoma ar net verdama (tibetiečiai verda ją per naktį). Kinijoje Pu-erh laikoma medicinine arbata.
Baltoji arbata:
Tai švelniausių ir jauniausių lapelių arbata, minimaliai apdorota ir dėl to itin vertinama subtilių arbatų mėgėjų. Baltoji arbata tik vytinama saulėje ir džiovinama. Jokios fermentacijos – tai mažiausiai paveiktas arbatos lapelis! Dėl to ši arbata netonizuoja, pasižymi lengvai raminančiu poveikiu bei yra naudinga sveikatai. Baltoji arbata lengvai vėsina, todėl rekomenduojama gerti vasarą, tačiau jos gerbėjai mėgaujasi ja visus metus.
Baltoji arbata – pati švelniausia, tinkama tiems, kas netoleruoja kofeino, nemėgsta dirglumo, apimančio išgėrus stimuliuojančių gėrimų. Taigi baltoji arbata puikiai tinka nėščioms moterims, vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ar besiskundžiantiems pakilusiu kraujospūdžiu, ją tinka gerti vakare.
Paruošimui reikės skirti daugiau dėmesio – panaudojus per karštą vandenį, prarasite sveikatinančias arbatos savybes ir dalį aromatų, o užpylus per vėsiu vandeniu, arbata gausis beskonė. Paprastai rekomenduojamas apie 60-70 laipsnių vanduo.
Populiariausi arbatos atstovai: White Peony (Bai Mu Dan), arba Baltasis Bijūnas, Silver Needle (Baihao Yinzhen), arba Sidabrinės Baltojo Pūko Adatos bei Shou Mei.
Žalioji arbata:
Žalioji arbata – vienas populiariausių pasaulio gėrimų. Jos nauda sveikatai aprašoma tūkstančiuose straipsnių bei knygų. Tai arbata, kurią gaminant, kaip ir baltąją, lapeliai nefermentuojami, tačiau ši arbata jau praeina tam tikrus oksidacijos ir lapelių formavimo procesus, tačiau išsaugoma lapelio žaluma ir šviežias skonis. Tai arbata, netinkama ilgalaikiam saugojimui ar brandinimui – žaliąją arbatą reikėtų išgerti per metus – iki sekančio derliaus, ir jos šviežumas turi labai didelę įtaką jos geram skoniui.
Žaliųjų arbatų gausa pasaulyje nesuskaičiuojama. Vien jau Kinijoje, visų arbatų tėvynėje, žaliosios arbatos skiriasi savo apdorojimo ypatumais, formomis, skiriasi auginimo vietos ir arbatkrūmių veislės.
Populiariausi arbatos atstovai: Longjing (Drakono Šulinys), Biluochun (Pavasarinės spiralės), Kuding, Maofeng, Maojian, Jazminų žiedų arbata bei Jazminų "Dragon Pearl".
Juodoji arbata:
Tai stipriai fermentuotos arbatos, Vakaruose vadinamos juodosiomis, o Kinijoje – raudonosiomis (nes jos gėrimui suteikia tamsiai raudoną atspalvį). Tai viena populiariausių ir geriausiai pažįstamų arbatos rūšių, tačiau geriausiai esame pažįstami su indiškomis arbatomis, kurios šiek tiek kartesnės bei stipriau tonizuojančios, nei kiniškos. Kiniška raudonoji, ypatingai geros kokybės, tonizuoja švelniai, turi salsvą poskonį ir džiovintų vaisių aromatą.
Populiariausi arbatos atstovai: Dian Hong, Keemun Gongfu, Kim Chun Mei (Jin Ping Mei), Lapsang Souchong bei Lyčių arbata.
Ulongo arbata:
Ulongai – vidutinės fermentacijos arbatos. Fermentavimas – viena iš svarbiausių arbatos lapelių apdorojimo stadijų, tačiau pagaminimas sudėtingas ir įtraukia taip pat vytinimą, specialius susukimus, apkepinimą ir t.t. Dauguma ulongų, ypač aukštos kokybės, turi istorinius pavadinimus ir savo atskiras arbatkrūmio veisles (kai kurie netgi ne vieną veislę).
Ulongus taip pat galima skirstyti į šviesius ir tamsius. Šviesūs – tai nestiprios fermentacijos ulongai, kurių dažniausia forma – granulės, o tamsūs ulongai – stipresnės fermentacijos, išilginio susukimo tamsūs lapeliai. Ulongai dažniausiai skirstomi grupėmis pagal auginimo regionus, kurių braižą arbatoje nesunku atpažinti: Guandunio, Šiaurės Fudzianio, Pietų Fudzianio, Taivanio.
Populiariausi arbatos atstovai: Tieguanyin, Chao Cha, Dahongpao, Jin Xuan (Pieninis ulongas) bei Ginseng Oolong (Ženšenio ulongas).
Ruošimas:
Arbatos rūšis | Kiekis | Vandens temperatūra | Plykimo laikas | Plykimų kiekis |
Žalia arbata | 3 g. | 75 - 80 laipsnių | 1 - 3 minutės | 2 - 3 kartus |
Balta arbata | 3 g. | 75 - 80 laipsnių | 1 - 3 minutės | 2 - 3 kartus |
Juoda arbata | 4 g. | 95 - 100 laipsnių | 1 - 3 minutės | 3 - 4 kartus |
Ulongo arbata | 7 g. | 95 - 100 laipsnių | 1 - 3 minutės | 3 - 5 kartus |
Pu Er arbata | 5 g. | 95 - 100 laipsnių | 1 - 3 minutės | 5 - 7 kartus |
Gėlių arbata | 7 g. | 85 - 90 laipsnių | 1 - 3 minutės | 2 - 3 kartus |
Vaisių arbata | 8 g. | 80 - 80 laipsnių | 1 - 3 minutės |
2 - 3 kartus |